dūksmė

dūksmė̃ sf. (4) 1. Š kas išdūkę, išgaravę, šutas, kvapas. 2. kas nuduskę, nuduskinta, skarmalas, išdėvos: Tavo marškiniai yra vienos dū̃ksmės, t. y. išdėvėti, nutrūkę J. Viena dūksmė̃ priegalvio, kad nėr plunksnų, kaip išdulkėjo J. Apsivilk kad ir dūksmelėms kokioms Ggr.